Dažniausiai užduodami klausimai
Visa informacija apie sudarytas viešojo pirkimo sutartis skelbiama Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) ir Viešųjų pirkimų statistikos portale (viesieji.lt). Čia galima matyti sutarties vertę, tiekėją, terminus bei jos įvykdymo būseną.
Sutartis gali būti sudaroma tik po to, kai pasibaigia pasiūlymų vertinimo ir tiekėjų apskundimo terminai. Tai užtikrina, kad sutartis būtų teisėta ir nepažeistų tiekėjų teisių.
Viešojo pirkimo sutartis – tai susitarimas tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo, kuriuo tiekėjas įsipareigoja pateikti prekes, suteikti paslaugas ar atlikti darbus, o perkančioji organizacija – už tai sumokėti sutartą kainą.
Dažniausiai viešojo pirkimo sutartis sudaroma raštu, siekiant užtikrinti skaidrumą, atskaitomybę ir aiškų įsipareigojimų įforminimą.
Išimtis:
Atliekant mažos vertės pirkimus (kai vertė neviršija 15 000 Eur be PVM), sutartis gali būti sudaroma žodžiu, jeigu:
- tai numatyta perkančiosios organizacijos vidaus taisyklėse,
- sandorio aplinkybės leidžia laikyti jį aiškiai įrodytu (pvz., užsakymas el. paštu, sąskaita, pristatymo aktas).
Tokiu atveju vis tiek turi būti išlaikomi skaidrumo ir racionalaus lėšų naudojimo principai, o pirkimo faktas – tinkamai dokumentuojamas.
- Pirkimo objektas (prekės, paslaugos ar darbai)
- Sutarties vertė ir atsiskaitymo sąlygos
- Vykdymo terminai
- Kokybės reikalavimai
- Šalių atsakomybė
- Sutarties keitimo ar nutraukimo sąlygos.
Taip, tačiau tik išimtiniais atvejais, aiškiai nurodytais įstatyme. Keičiant sutartį negalima iš esmės keisti pirkimo sąlygų ar konkurencijos rezultatų.
Sutarties tęstinumas reiškia, kad ji gali būti pratęsiama, jei tai numatyta pirkimo dokumentuose. Pratęsimas turi būti pagrįstas ir negali viršyti teisės aktuose nustatytų ribų (pvz., ne daugiau kaip 50 % pirminės vertės).
Sutartis laikoma įvykdyta, kai tiekėjas pilnai suteikė paslaugas, pristatė prekes ar atliko darbus, o perkančioji organizacija už juos atsiskaitė. Įvykdymas turi būti dokumentuotas aktais, pažymomis ar sąskaitomis.
Taip. Sutartis gali būti nutraukta:
- šalių susitarimu;
- jei tiekėjas nevykdo įsipareigojimų;
- esant esminiam pažeidimui;
- dėl force majeure aplinkybių;
- kai Viešųjų pirkimų tarnyba nustato pažeidimus, darančius sutartį negaliojančia.
Sutarties vertė – tai bendra tiekėjo teikiamų prekių, paslaugų ar darbų kaina, įskaitant visus papildomus mokesčius, priemokas ir galimus pratęsimus. Ji nustatoma dar prieš pirkimo pradžią, kad būtų galima pasirinkti tinkamą pirkimo būdą.
Dažnai tiekėjai turi pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą (pvz., garantinį raštą ar piniginį užstatą). Tai apsaugo perkančiąją organizaciją nuo nuostolių, jei tiekėjas nevykdo įsipareigojimų.
Viešieji pirkimai – tai procesas, kurio metu valstybės ar savivaldybių institucijos, viešosios įstaigos ar kiti viešieji subjektai įsigyja prekes, paslaugas ar darbus iš privačių tiekėjų, naudodami viešąsias lėšas. Šių pirkimų tikslas – užtikrinti skaidrumą, konkurenciją ir efektyvų mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimą.
Viešieji pirkimai užtikrina, kad viešieji ištekliai būtų naudojami skaidriai ir tikslingai. Jie padeda skatinti konkurenciją rinkoje, užkerta kelią korupcijai bei leidžia visuomenei matyti, kaip ir kam yra išleidžiamos valstybės lėšos.
Dalyvauti gali tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys, jei jie atitinka pirkimo sąlygas. Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra ypač skatinamos dalyvauti, siekiant didinti konkurenciją ir skatinti ekonomikos augimą.
Pirkimus vykdo vadinamosios perkančiosios organizacijos – tai gali būti ministerijos, savivaldybės, ligoninės, universitetai ar kitos viešojo sektoriaus įstaigos. Jos atsakingos už pirkimo procedūrų vykdymą, skaidrumą ir rezultatų paskelbimą.
Skaidrumas užtikrinamas viešai skelbiant visą informaciją apie pirkimus – jų vertę, tiekėjus, sutartis ir rezultatus. Tokia informacija pateikiama centralizuotai, kad ją galėtų analizuoti tiek visuomenė, tiek žiniasklaida, tiek verslo subjektai.
Portalas suteikia galimybę visiems naudotojams analizuoti pirkimų duomenis, matyti rinkos tendencijas, stebėti tiekėjų aktyvumą, vertinti regioninį paskirstymą ir identifikuoti galimas neefektyvumo ar korupcijos rizikas. Tai – įrankis skaidrumui ir atskaitomybei stiprinti.
Viešųjų pirkimų būdas nustatomas pagal pirkimo vertę, sudėtingumą ir pobūdį. Kiekvienas būdas turi savo tikslą ir taikymo ribas:
- Atviras konkursas – skelbiamas viešai, o dalyvauti gali visi suinteresuoti tiekėjai. Tai pagrindinis ir dažniausiai taikomas pirkimo būdas, užtikrinantis maksimalų skaidrumą ir konkurenciją.
- Uždaras (ribotas) konkursas – kvietimai pateikti pasiūlymus išsiunčiami tik atrinktiems tiekėjams, kurie atitinka iš anksto nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
- Skelbiamos derybos – naudojamos, kai reikia individualių sprendimų arba kai techninė specifikacija dar nėra galutinai aiški. Perkančioji organizacija derasi su tiekėjais dėl geriausių sąlygų.
- Pirkimas iš vieno tiekėjo – taikomas tik ypatingomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, kai:
- rinkoje yra tik vienas tiekėjas, galintis įvykdyti pirkimą;
- susidaro skubi būtinybė, kai negalima laukti konkurso procedūrų;
- reikia užtikrinti papildomus ar tęstinius darbus pagal ankstesnę sutartį.
Atliekant mažos vertės pirkimą neskelbiamos apklausos būdu, perkančioji organizacija gali kreiptis į pasirinktą tiekėjų skaičių – tai gali būti vienas, du ar daugiau tiekėjų.
Tačiau siekiant užtikrinti racionalų lėšų panaudojimą ir viešųjų pirkimų principų įgyvendinimą, rekomenduojama apklausti bent kelis tiekėjus, kad būtų sudarytos konkurencijos sąlygos.
Pagrindiniai principai:
- Jei numatoma pirkimo sutarties vertė neviršija 15 000 Eur be PVM, pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu, ir tokiu atveju gali būti apklaustas tik vienas tiekėjas.
- Jei pirkimo vertė viršija 15 000 Eur be PVM, pirkimas vykdomas skelbiamos apklausos būdu – apie jį privaloma paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS), kad dalyvauti galėtų visi suinteresuoti tiekėjai.
- Jei perkančiosios organizacijos vidinė tvarka nustato griežtesnes sąlygas (pvz., reikalauja apklausti mažiausiai 3 tiekėjus), būtina jų laikytis.
Svarbu:
Net jei apklausiama tik vienas tiekėjas, sprendimas turi būti pagrįstas, dokumentuotas ir atitikti skaidrumo, proporcingumo bei lygiateisiškumo principus.